- gėrėjimasis
- gėrė́jimasis sm. (1), gėrė́jimos ind. → gėrėtis: Ten, kur yra gėrėjimasis savimi, sustoja tolesnis žengimas pirmyn sp. Gėrė́jimasis patenkina doros, grožėjimasis – estetikos reikalavimus FT. Didžiu gėrėjimos priimti M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.